Maria V. Snyder "Magic Study"

Man labai liūdna, kad pastaruoju metu visai nerandu laiko skaitymui. Na, ir apskritai niekam. Kaip tik šiomis dienomis prisiminiau, kaip prieš porą metų dirbdama iki vėlesnės valandos ir dar užmiestyje, sugebėdavau po darbo dienos dar tiek nuveikti, kad būdavo aplankyti visi spektakliai, koncertai, sutikti draugai, pripramogauta, žodžiu, ko tik nori. Kur dabar dingo visas laikas? Atrodo, kol grįžusi namo pasisukioju virtuvėje, pasikrapštau buityje, dar viena kita smulkmena, ir, žiūrėk, jau seniai praėjo laikas, kai turėjau miegoti. O tai kada išeiti pasivaikščioti? Kada nueiti į pasimatymą su drauge? Kada Paskaityti Knygą?

Gal dėl taip mistiškai dingstančio laiko (ir energijos) paskutiniąją knygą skaičiau taip ilgai. Net prieš save truputį gėda, nes tokią nesunkią ir neilgą istoriją dorojau beveik mėnesį. Bet kaipgi bus kitaip, jei buvo ne viena diena, kai skaityklės net nepaėmiau į rankas, arba prieš miegą įsijungusi ją užmigdavau net neatvertusi kito puslapio... Bet prieš kelias dienas prisėdau ir pribaigiau. Kalbu apie Marios V. Snyder antrąją serijos knygą "Magic Study".

KNYGŲ SERIJA. Kiera Cass "Atranka"/"The Selection"

Kieeek daug laiko praėjo po to, kai paskutinį kartą dalinausi save įspūdžiais apie knygas! Net pačiai keista, nes paskutinieji mėnesiai mane spėjo pripratinti prie šitos mažos mano internetinės erdvės. Bet tam buvo priežasčių. Tai jau tapo tendencija, kad laikas aplink pavasario pradžią - vis pokyčių metas. Ir dažniausiai visiškai netikėtų. Taip ir šis kovas prasidėjo kitoje darbo vietoje, su kitomis pareigomis, ir visa tai apsivertė aukštyn kojomis per vos kelias dienas. Negana to, buvo ir kitų gyvenimiškų dalykų, kuriais reikėjo pasirūpinti, tad knygų skaitymas ir blogo rašymas, deja, nukrito į kažkelintą planą...
Nepaisant viso šito, mano širdis labai laiminga. Man labai gera, kai kas nors parašo netikėtą žinutę, kad mano blogas įdomus, arba kad skaitant jį atrodo, jog aš šalia atsisėdusi viską pasakoju. O dar smagiau sutikti kokį senai nematytą žmogų, su kuriuo nepalaikai jokio ryšio, ir išsikalbėjus sužinoti, jog jis tavo įrašus taip pat atsiverčia. Arba susipažinti su kažkuo ir pirmo pokalbio metu išgirsti, kad šitas žmogus irgi yra skaitęs taip sau. Toks keistas ir netikėtai malonus jausmas! 
Todėl šiandien, grįžusi į namus po labai jaukaus ir šilto savaitgalio troboje Labanoro girioje, pagaliau sėdu papasakoti apie tai, ką skaičiau prieš pusę mėnesio. Įspūdžiai šį kartą ne tokie jau ir švieži, bet galbūt labiau susigulėję, nei tai būna įprastai, tad galbūt irgi bus įdomu.