Patrick Suskind "Kvepalai. Vieno žudiko istorija"

Prieš gerą dešimtį metų žiūrėjau tada dar visai šviežią "Perfume: The Story of a Murderer" filmą. Iki šiol jis mano atmintyje labai gyvas ir įspūdžiai neišblukę net tokį ilgą laiko tarpą - su filmais įprastai taip nebūna. Vis dar detaliai atsimenu scenas iš ypatingųjų kvepalų distiliavimo proceso, o "angelo" scena išvis turbūt viena iš labiausiai įsirėžusių į smegenis filmų scenų ever.


Algirdas Toliatas "Žmogaus ir Dievo metai"

Parvažiavusi iš atostogų, kur skaičiau tikrai ne paties rimčiausio turinio knygas, tikrai pajaučiau poreikį imtis kažko dvasingesnio. Aš nesu iš tų, kurie skaito tik didelę išliekamąją vertę turinčias knygas, toli gražu :), nes man literatūra yra ne tik būdas praturtinti savo vidų, bet ir laisvalaikio praleidimo forma. Tai nespjaunu ir į šlamštą, bet viskame turi būti balansas. Todėl po E. L. James "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" jau taip, taaaip norėjosi kažko prasmingo. O knygyne besikuisdama kaip tik užmačiau A. Toliato "Žmogaus ir Dievo metus".


E. L. James "Penkiasdešimt pilkų atspalvių"/"Fifty Shades of Grey"

Visas pasaulis apie "Fifty Shades of Grey" kalbėjo prieš 6 metus, tuo tarpu aš visą tą laiką iki dabar į ją įtariai žvairavau. Taip dažnai nutinka, dėl to ir tarp mano perskaitytų knygų, ir tarp peržiūrėtų filmų dažnai nebūna tų, kurias(-uos) skaitė ar matė visi. Aš, pavyzdžiui, iki šiol nesu mačiusi "Matricos". Taip buvo ir su populiariuoju erotiniu romanu. Bet paskutiniu metu knietėjo įsitikinti, ar mano nusistatymas prieš šią knygą yra teisingas, todėl skaityklėje buvau ją įsimetusi jeigu ką. Tai pasiteisino skrendant iš Tailando, kai turėjau prastumti 13 valandų lėktuve, tad nutariau, kad "Fifty Shades" per tą laiką tikrai spėsiu įveikt, o ir nuobodžios valandos praeis greičiau.

Apie "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" siužetą nepasakosiu net trumpai, nes neabejoju, kad šios knygos turinį visi puikiai žino, tad neaušinsiu burnos. Nekalbėsiu ir apie akivaizdžius dalykus - to siužeto nebuvimą, visiškai plokščią kalbą, tūkstančius kartų pasikartojančius išsireiškimus, net ir apie tai, kokie lėkšti ir vienpusiai veikėjai, matyt, kalbėti neverta.

Šį kartą kalbėsiu tik apie moralinę knygos pusę.

Leigh Bardugo "Šturmas ir audra"/"Siege and Storm"

Iš savo egzotinio sapno grįžau jau prieš daugiau nei mėnesį, o knygos, perskaitytos atostogų metu, dar neaprašytos net dvi. Betvarkė :). Bet čia tai mugė pasitaikė, tai šiaip neprisėdau prie tiklaraščio, taip ir prabėgo nepastebėtai laikas. O rodos, kad prieš kelias dienas sėdėjau Lopburi traukinių stoty, bandžiau nenumirti iš karščio, ir pabaiginėjau Leigh Bardugo "Šturmą ir audrą".