J. K. Rowling "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti"

Mano draugai apie mane žino, kad turiu tokią nelabai protingą savybę - jei man kažkas patinka, negaliu sustot, turiu tai kartoti tūkstančius kartų. Pavyzdžiui, kadangi mano mėgstamiausias patiekalas yra sumuštiniai, norėčiau juos valgyt kasdien tris kartus per dieną (gaila, negaliu, nes būčiau labai labai didelė ir labai labai nesveika). Dabar man labai patinka viena popsinė daina, kurią groja per radiją, tai beveik jos vienos ir tesiklausau visą dieną. Patikusius serialus esu peržiūrėjus ne po vieną kartą. Apie filmus aš jau net nekalbu... 

Kai žiemą kine pasirodė "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti", su bičiuliais nusipirkom bilietus į premjerą ir iškart išėjusi iš kino salės pasakiau, kad tikrai eisiu į filmą dar kartą. Žinoma, taip ir atsitiko. O netrukus po to vyko Vilniaus knygų mugė. Tai jau žinote, kokią knygą pirkau - aišku, kad "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti" originalų filmo scenarijų. 


Jeigu matėte filmą, nelabai ką dar reikia pasakoti. Kadangi knygoje yra tiksliai nurašytas jo scenarijus, nieko čia ir nebepriskaitysi naujo - dialogai, aprašytos scenos, detalės. Tik tiek. Forma labai panaši, kaip ir "Harry Potter and the Cursed Child".

Jeigu filmo vistik nematėte, istorija yra apie Njutą Miglapūtį - burtininką, gyvenusį kokį 100 metų atgal prieš Hario Poterio gimimą. Njutas yra magiškų gyvūnų tyrinėtojas ir mylėtojas, bandantis magijos pasauliui įrodyti, kad magiški gyvūnai nėra tai, ko reikėtų bijoti ar naikinti, priešingai - juos svarbu puoselėti. Njutas iš Anglijos atvyksta į Ameriką tam, kad vieną iš savo prižiūrimų gyvūnų išleistų į jam būdingą natūralią aplinką, tačiau kvailo atsitiktinumo dėka iš savo lagamino, kuriame laiko gyvūnus, netyčia paleidžia keletą augintinių, kurie pasklinda po miestą. O Amerikoje magiškų gyvūnų laikymas yra griežtai draudžiamas. Kol Njutas Miglapūtys ir trys jo nauji draugai bando pagauti išbarstytus magiškus gyvūnus, Niujorką siaubia baisi, žmones žudanti jėga, kurios niekas negeba nei atpažinti, nei sulaikyti.

Man scenarijus labai patiko! Kadangi esu didelė fantastikos gerbėja, mane magija visada žavi. Be to, pats smagiausias dalykas yra tai, kad šis kūrinys yra Hario Poterio priešistorė, o jūs jau žinot, kaip aš reaguoju į su Poteriada susijusius reikalus :). Kadangi atvaizduotas laikotarpis - 20 amžiaus pradžia, atmosfera yra nereali, ypatingai tą galima pajausti žiūrint filmą - kostiumai ir sukurta aplinka yra beprotiškai graži. Puikiai atrastos sąsajos tarp istorijų, randame Hario Poterio knygose minėtus veikėjus, viskas kažkaip labai grakščiai susidėlioja į vieną gražią dėlionę. Bet! "Fantastiniai gyvūnai" nuo Hario Poterio knygų turi keletą labai aiškių skirtumų. Pradėkime nuo to, kad naujasis kūrinys magiją parodo truputį kitaip. Čia daugiau skraidančių bandelių, mojavimo lazdelėmis, kovų, tačiau ko tikrai pasigedau, tai burtažodžių. Atmosfera "Fantastiniuose gyvūnuose" labai greita, tempas didelis, čia veiksmas vyksta labai greitai, nėra tokio istorijos kūrimo, kaip knygose, kuriose rašoma apie visus metus Hogvartse. Todėl ir skaitai (arba žiūri) visai kitaip. Paskutinis esminis skirtumas - Hario Poterio pagrindiniai herojai yra vaikai, o aplinka - mokykla. Čia turim reikalą su suaugusiais burtininkais ir jiems tinkančiomis erdvėmis, pavyzdžiui, baru. 

Nors man magiškų gyvūnų tema Poteriadoje niekada nebuvo labai įdomi, turiu pripažinti, kad "Fantastiniuose gyvūnuose" vienas iš nuostabiausių dalykėlių buvo tie visi įdomūs padarai. Nors čia Rowling fantazija nenešė labai jau toli, ji gyvūnams suteikė arba labai gražią išvaizdą, arba žavią asmenybę, tai negali jų po truputį neįsimylėti :).

Turiu pabrėžti, kad jeigu jau spėjote pažiūrėti filmą, skaityti scenarijų iš naujo nėra būtina, nes akivaizdu, kad nieko naujo čia nebus. Man šita knyga yra labiau Poteriados mėgėjų kolekcinis reikalas :). Jeigu norisi čiupti viską, kas susiję su mylima istorija, tai bus dar vienas žavus priedas į Poterio lentyną.

Paskutinis dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį - ši knyga išleista tiesiog nuostabiai. Ko vertas vien auksuotas viršelis! Ach, kad visoms knygoms būtų tiek dėmesio skiriama... <3

Lietuviškai išleido Alma Littera, apie knygą oficialiai čia.

Komentarų nėra